- dvilktelėti
- dvi̇̀lktelėti vksm. Ji̇̀ dvi̇̀lktelėjo lángo liñk ilgesi̇̀ngu žvilgsniù.
.
.
dvilktelėti — dvìlktelėti, ėja, ėjo intr. 1. kiek padvelkti: Dvilktelėjęs oras užgesino lempą P.Cvir. Aštrus sieros kvapas dvilktelėjo jam į veidą rš. Dvilktelėjo malonus pelynų kvapas rš. 2. žvilgtelėti: Vaikinas dvìlktelėjo ant mylimosios, ir jam širdį… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvilktelti — dvìlktelti, ia ( i), ėjo žr. dvilktelėti: 1. Tep gera, kai dvìlktelia vėjelis Gs. Priešaušriais dvilkteli sausapūtė šalnelė rš. 2. Medžionis dvilktelia kreiva akim į verpiančią žmoną rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dvilktelėjimas — dvìlktelėjimas sm. (1) → dvilktelėti 1: Per kaitras malonu vėjelio dvìlktelėjimas Gs. Jį pažadino lengvas šaltesnio oro dvilktelėjimas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dvilkterėti — dvìlkterėti, ėja, ėjo žr. dvilktelėti: 1. Rytmečio vėjelis dvilkterėjo jam į veidą Pč. 2. Dvìlkterėjo į kalbančius baltom akim ir nuejo, nei sveiki, nei sudiev netaręs Knv. Dvìlkterėjau langan, eidamas pro šalį Ds. Ji nedrįso nė pro petį atgal … Dictionary of the Lithuanian Language